COTER komisijos ir REGI komiteto vadovai kartu su teritorinėmis ir sektorių asociacijomis aptarė su Europos Parlamento ir Tarybos derybomis siejamą riziką ir galimybes Numatomas biudžeto apkarpymas ir centralizavimas vis dar kelia grėsmę 2021–2027 m. Europos struktūrinių ir investicijų (ESI) fondų pajėgumui sumažinti atotrūkį ir užtikrinti tvarų ir integracinį augimą visoje ES. #CohesionAlliance – ES masto aljanso už tvirtą sanglaudos politiką po 2020 m. – partneriai liepos 10 d. Europos regionų komitete (RK) vykusiose diskusijose su naujai išrinktais Europos Parlamento nariais aptarė, kaip įveikti šį pavojų.
„Europos Parlamento rinkimai naujam Europos Parlamentui suteikė aiškų įgaliojimą priartinti Europą prie piliečių poreikių. Sanglaudos politika yra unikali ir galinga priemonė šiam tikslui pasiekti, įtraukiant visus atitinkamus veikėjus kiekviename Europos regione. Mes kartu turime saugoti ir tobulinti šią politiką ir siekti, kad ji netaptų pinigų rezervu, panaudojamu skubiems užkulisiniams susitarimams dėl būsimo ES biudžeto“ , – teigė RK pirmininkas Karl-Heinz Lambertz, naujai paskirtą Europos Parlamento Regioninės plėtros (REGI) komiteto pirmininką Younous Omarjee pasveikindamas kaip naują #CohesionAlliance rėmėją.
Y. Omarjee visiškai pritarė aljanso prioritetams, taip pat ir pagrindiniam teritorinės sanglaudos vaidmeniui, makroekonominių sąlygų panaikinimui, taisyklių supaprastinimui ir partnerystės principui dėl įtraukaus investicijų planų valdymo. „Turime kartu pasipriešinti bet kokiam ES sanglaudos politikos lėšų sumažinimui kitame ilgalaikiame biudžete“, – sakė jis, pridurdamas, kad „nors griežto taupymo planai buvo parengti finansų krizės metu, regionų ir vietos valdžios institucijoms dažnai tenka prisiimti naujus įsipareigojimus ir užduotis, kartu atremiant naujus iššūkius – pradedant kova su klimato kaita ir baigiant skurdu. Turime užtikrinti tinkamą ES paramą regionams“.
Naujosios Akvitanijos regiono tarybos pirmininko pavaduotoja ir RK Teritorinės sanglaudos politikos ir ES biudžeto komisijos (COTER) pirmininkė Isabelle Boudineau (PES / FR) pabrėžė: „Europai keičiantis, kai būtina atremti tokius svarbius iššūkius kaip klimato kaita, socialiniai ir teritoriniai skirtumai, miestai ir regionai yra veikėjai, o ne stebėtojai. Europos gyventojai, ypač kaimo vietovėse, jaučiasi palikti nuošalyje. Jei norime pateisinti mūsų piliečių lūkesčius, turime stiprinti Europos sanglaudos politiką. Tai mūsų, kaip vietos ir regionų valdžios institucijų, pagrindinė investavimo ir solidarumo priemonė mūsų piliečiams užtikrinti teisingą perėjimą. Šiam aljansui padedant sugebėjome užsitikrinti svarbias pergales, pavyzdžiui, išsaugoti sanglaudos politiką visiems Europos regionams. Ir toliau stengsimės užtikrinti, kad miestai ir regionai aktyviai dalyvautų rengiant naują politinę darbotvarkę, pagrįstą darnaus vystymosi tikslais ir tvirta sanglaudos politika jiems įgyvendinti“ .
Per pastaruosius dvejus metus aljansas tapo pirmąja komunikacijos platforma, vienijančia visus sanglaudos politikoje dalyvaujančius, tiek privačiojo, tiek viešojo sektorių, suinteresuotuosius subjektus. Jis siekia suinteresuotiesiems subjektams suteikti galimybę išsakyti savo nuomonę ES sprendimų priėmimo procese ir plačiau informuoti visuomenę apie Europos įsipareigojimą mažinti skirtumus.
Tokio siekio poveikį pabrėžė Saksonijos-Anhalto žemės įgaliotasis atstovas Vokietijos federalinėje vyriausybėje ir Regionų komiteto PPE frakcijos pirmininkas Michael Schneider (EPP/DE), kuris buvo vienas iš iniciatorių: „Esu įsitikinęs, kad įsibėgėjantis Sanglaudos aljansas turės didelį poveikį galutinei būsimos sanglaudos politikos struktūrai. Tai matyti jau dabar iš Europos Parlamento pozicijos, kuri atspindi pagrindinius mūsų miestų ir regionų poreikius“.
Renginio metu valdžios institucijų, pilietinės visuomenės ir verslo asociacijų atstovai pabrėžė sanglaudos politikos poveikį intervencinių priemonių sritims – nuo jaunimo politikos iki mažųjų ir vidutinių įmonių rėmimo, kovos su klimato kaita veiksmų ir socialinės įtraukties.
Tikimasi, kad Europos Parlamento, Komisijos ir Tarybos trišaliai dialogai dėl pasiūlymų dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų dėl būsimos sanglaudos politikos bus atnaujinti spalio mėn., siekiant iki 2019 m. pabaigos užbaigti atitinkamų teisės aktų priėmimą.
Pastabos redaktoriams
#CohesionAlliance – tai koalicija, kuriai priklauso tie, kurie mano, kad ES sanglaudos politika privalo išlikti ES ateities ramsčiu. Dėl Jungtinės Karalystės išstojimo iš ES ir iškilus būtinybei ES finansuoti naujus prioritetus, pavyzdžiui, gynybos, saugumo ir išorės sienų kontrolės, kitame ES ilgalaikiame biudžete, arba daugiametėje finansinėje programoje, kurioje nustatomos viršutinės ES išlaidų ribos laikotarpiu po 2020 m., gali būti sumažinti sanglaudos politikai skiriami finansiniai asignavimai. Siekiant plačiau informuoti apie gyvybiškai svarbų sanglaudos politikos vaidmenį, 2017 m. spalio mėn. buvo sukurtas #CohesionAlliance, kurio steigėjai – pagrindinės regionų ir miestų asociacijos (Europos pasienio regionų asociacija (EPRA), Europos regionų asamblėja (AER), Europos regioninių teisėkūros asamblėjų konferencija (CALRE), Europos savivaldybių ir regionų taryba (CEMR), Europos periferinių jūrų regionų konferencija (CPMR) ir EUROCITIES) ir Europos regionų komitetas. Aljansas ragina pagal ES biudžetą po 2020 m. sustiprinti sanglaudos politiką ir padidinti jos veiksmingumą, matomumą ir prieinamumą visiems Europos Sąjungos regionams. Nuo įsteigimo Aljanso deklaraciją jau pasirašė daugiau kaip 12 000 privačių asmenų, 121 regionas, 135 miestai ir apskritys, 50 regionų ir vietos valdžios institucijų asociacijų, 40 Europos Parlamento narių ir 35 ES sektorių asociacijos. Nuo nacionalinių, vietos ir regionų valdžios institucijų iki MVĮ, NVO, mokyklų, universitetų ir kultūros organizacijų – visi, kurie tiki ES sanglaudos politika, yra kviečiami prisijungti prie #CohesionAlliance, pasirašydami jo deklaraciją.
Asmuo ryšiams
Pierluigi Boda
Tel. +32 2 282 2461
Mob. tel. +32 473 85 17 43
pierluigi.boda@cor.europa.eu