86 proc. miestų ir regionų prognozuoja išlaidų didėjimą, o 90 proc. mano, kad pajamos mažės, todėl kils pavojus viešosioms investicijoms
COVID-19 krizė daro didelį poveikį Europos regionams ir miestams. Remiantis šiandien ECON komisijos posėdyje pristatyta bendra RK ir EBPO apklausa, dauguma vietos ir regionų valdžios institucijų mano, kad socialinė ir ekonominė krizė darys didelį poveikį jų finansams. Trumpuoju ir vidutinės trukmės laikotarpiu jos baiminasi didėjančių išlaidų ir mažėjančių pajamų „žirklių efekto“, kuris gali sumažinti jų pajėgumą vykdyti viešąsias investicijas. Regionai ir miestai yra priešakyje sprendžiant pandemijos problemą ir šalinant jos socialinius bei ekonominius padarinius.
COVID-19 yra ne tik sveikatos ir žmonių tragedija – ji daro didelį poveikį vietos ir regionų valdžios institucijoms. Siekdami ją geriau suprasti, Europos regionų komitetas (RK) ir Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) 2020 m. birželio ir liepos mėn. atliko internetinę apklausą „ COVID-19 poveikis regionų ir vietos valdžios institucijoms “. Rezultatai buvo pristatyti šiandien RK Ekonominės politikos komisijos (ECON) posėdyje, kuriame dalyvavo EBPO Decentralizacijos, subnacionalinių finansų ir viešųjų investicijų skyriaus vadovė Dorothée Allain-Dupré.
Apklausa patvirtina didelį COVID-19 krizės poveikį Europos Sąjungos regionams ir miestams . 63 proc. respondentų mano, kad bendras poveikis yra „stiprus“ arba „labai stiprus“. Beveik pusė vietos ir regionų valdžios institucijų (46 proc.) nurodė, kad pagrindinė problema kovojant su krize buvo techninių priemonių ir įrangos trūkumas, o 39 proc. nurodė, kad trūksta finansinių išteklių. Apklausos metu tik maždaug pusė respondentų teigė, kad veiksmų koordinavimas vietos ir regionų valdžios institucijose arba su nacionalinėmis vyriausybėmis buvo veiksmingas.
Kai kurios pagrindinės apklausos išvados buvo įtrauktos į pirmąjį ES masto metinį regionų ir vietos barometrą , kurį RK pirmininkas Apostolos Tzitzikostas pristatė spalio 12 d. per 18-ąją Europos regionų ir miestų savaitę .
ECON komisijos pirmininkas ir Tipererio grafystės tarybos narys Michael Murphy (IE / EPP) sakė: „Džiaugiuosi, kad šiandien paskelbta bendra RK ir EBPO apklausa. Laiku gauti jos rezultatai padės priimti informacija pagrįstus politinius sprendimus siekiant padėti vietos ir regionų valdžios institucijoms šalinti pandemijos padarinius jų finansams. Buvome priešakinėse kovos su šios beprecedentės krizės padariniais gretose, todėl daugelis vietos ir regionų valdžios institucijų patyrė itin didelį finansinį spaudimą. Šiuo metu visi valdžios lygmenys turi bendradarbiauti siekdami užtikrinti, kad atsigavimas būtų tvarus, sklandus ir kad nė vienas neliktų nuošalyje.
EBPO Verslumo, MVĮ, regionų ir miestų centro direktorė Lamia Kamal-Chaoui sakė: „Vietos ir regionų valdžios institucijos yra priešakyje reaguojant į šią krizę ir dabar jaučia savo didžiulių pastangų poveikį finansams. Jos nebegali toliau spręsti šios problemos padrikai – visi pripažino (90 proc.), kad visų valdžios lygmenų reagavimo į krizę koordinavimas yra itin svarbus sėkmingam išėjimo iš krizės strategijos įgyvendinimui. Vyriausybės turi dėti bendras pastangas, kad veiksmingai koordinuotų ir įgyvendintų prasmingą politiką, kuri padėtų šioms vietovėms ir regionams iš krizės išbristi atsparesniems ir tvaresniems.“
Krizė daro poveikį subnacionalinių valdžios institucijų pajamoms, o didėjančios išlaidos ir mažėjančios pajamos lemia pavojingą „žirklių efektą“. 86 proc. regionų ir miestų mano, kad jų išlaidoms bus daromas didelis arba vidutinis neigiamas poveikis, visų pirma socialinėms paslaugoms (64 proc.) ir socialinėms išmokoms (59 proc.). Kita vertus, 90 proc. prognozuoja pajamų mažėjimą. Numatoma, kad mokestinės pajamos bus labiausiai tikėtinas pajamų šaltinis: 83 proc. respondentų prognozuoja didelį arba nedidelį sumažėjimą.
Apklausos metu apie 24 proc. subnacionalinio lygmens valdžios institucijų planavo prašyti naujų paskolų krizei įveikti. 13 proc. respondentų jau kreipėsi dėl papildomų ES lėšų, o 49 proc. – svarstė tokią galimybę.
Apklausa taip pat rodo, kad COVID-19 krizė gali pakeisti regioninės plėtros politikos prioritetus. Vietos ir regionų valdžios institucijos ragina daugiau dėmesio skirti įperkamoms ir prieinamoms kokybiškoms pagrindinėms paslaugoms, įskaitant sveikatos priežiūros paslaugas visoms teritorijoms (76 proc.), regionų atsparumui (69 proc.) ir skaitmeninės atskirties tarp regionų mažinimui (68 proc.).
Šiandienos posėdyje ECON komisijos nariai taip pat pirmą kartą svarstė nuomonės projektą Svarbiausiųjų žaliavų veiksmų planas , parengtą Saro krašto Landtago pirmininko pirmosios pavaduotojos Isolde Ries (DE / PES) , ir priėmė nuomonės projektą Prekybos politikos peržiūra , parengtą Valonijos vyriausybės pirmininko pavaduotojo ir Ekonomikos ir prekybos ministro Willy Borsus (BE / Renew Europe) . Nuomonę planuojama priimti 2021 m. vasario 3–4 d. RK plenarinėje sesijoje.
Bendroji informacija
2020 m. birželio ir liepos mėn. buvo atlikta bendra RK ir EBPO internetinė apklausa. Buvo gauta 300 atsakymų iš 24 Europos Sąjungos valstybių narių regionų, tarpinių valdžios institucijų ir savivaldos institucijų atstovų (iš viso 480 respondentų, kartu su tokiais suinteresuotaisiais subjektais kaip verslininkai, akademinė bendruomenė, NVO ir kt.). Dauguma respondentų yra iš savivaldybių (59 proc.) arba regionų (26 proc.). Apie 18 proc. yra iš Ispanijos, 15 proc. – iš Italijos, 6 proc. – iš Slovakijos ir 6 proc. – iš Lenkijos. Danijos, Airijos ir Liuksemburgo vietos ir regionų valdžios institucijoms atstovaujančių respondentų nebuvo.
Trumpą pranešimą, kuriame apžvelgiamos pagrindinės išvados, galima rasti čia visomis ES kalbomis.
Visus rezultatus galima rasti čia išsamesnėje EBPO politikos apžvalgoje.
Su pirmuoju ES regionų ir vietos barometru galima susipažinti čia .
Pagrindinės išvados pateiktos trumpoje ištraukoje . Duomenys apie regioninį ekonominį poveikį pateikiami čia .
Kontaktiniai asmenys
Matteo Miglietta
Tel. +32 470 895 382
matteo.miglietta@cor.europa.eu
Žiniasklaidos užklausoms apie bendrą EBPO ir RK apklausą:
Alexandra Taylor
Tel. +33 145 248 570
alexandra.taylor@oecd.org