Jei norite automatinio toliau pateikiamo teksto vertimo, spauskite čia.
COVID-19 pandemija – tai galimybė paspartinti aplinkosaugos darbotvarkės įgyvendinimą  

​Dimtrios Karnavos​

Šiame interviu Kalitėjos meras Dimitrios Karnavos (EL / EPP) atsako į penkis klausimus dėl 8-osios aplinkosaugos veiksmų programos (AVP) . Šis pranešėjas parengė nuomonės projektą , kuriame prašoma vietos ir regionų valdžios institucijoms skirti pakankamai išteklių aplinkos politikai įgyvendinti vietoje. Po bendros tiriamosios diskusijos vasario 1 d. ENVE komisijos posėdyje nuomonės projektas bus pateiktas balsavimui kitoje plenarinėje sesijoje, kuri vyks vasario 3–5 d. Nors ES aplinkos politika pastaraisiais dešimtmečiais davė didelės naudos, Europa vis dar susiduria su precedento neturinčiais iššūkiais aplinkos, klimato ir tvarumo srityse. Tai apima biologinės įvairovės nykimą, klimato kaitą, išteklių naudojimą ir taršą. 8-oji AVP bus labai svarbi sprendžiant šias problemas laikotarpiu po COVID-19 pandemijos.

Žvelgiant iš vietos ir regionų perspektyvos, kokiems prioritetams turėtų būti skiriama daugiausia dėmesio 8-ojoje aplinkosaugos veiksmų programoje?

8-ojoje aplinkosaugos veiksmų programoje pateikiama ilgalaikė strateginė vizija ir gairės, kaip iki 2050 m. užtikrinti neutralaus poveikio klimatui, tausiai išteklius naudojančią ir tvarią ekonomiką laikantis Europos žaliojo kurso – naujosios ES strategijos, kuria siekiama iki šio šimtmečio vidurio neutralizuoti poveikį klimatui. 8-oji aplinkosaugos veiksmų programa kartu su šešiais pasiūlyme aprašytais prioritetiniais tikslais atspindi vietos ir regionų vadovų tikslus ir lūkesčius. COVID-19 pandemija mus išmokė, kad sveika gyvensena turi būti grindžiamos visos ES politikos sritys, kuriomis propaguojama žmonių sveikata, sveika planeta, sveika ekonomika ir visuomenė, kurioje galimybių turėtų visi. Šiomis aplinkybėmis geresnis sveikatos ir aplinkos ryšys yra esminis ir būtinas. Turime užtikrinti, kad 8-ąja AVP būtų prisidedama prie aplinkos be toksinių medžiagų, keliamas žmonių gyvenimo lygis ir kuriamos atsparesnės bendruomenės. Taip pat turime užtikrinti, kad 8-ąja AVP būtų skatinama tvari verslo aplinka ir žaliosios investicijos visais lygmenimis (ES, nacionaliniu, regionų ir vietos). Visa tai būtina, jei norime, kad laikotarpiu po COVID pandemijos ES taptų stipresnė ir tvari.

Kaip naująja AVP galima užtikrinti geresnį aplinkos ir klimato politikos prerogatyvų integravimą į kitų sektorių ES politiką? Kaip 8-oji AVP yra susieta su Europos žaliuoju kursu?

Ne visada lengva aplinkos ir klimato srities klausimus veiksmingai integruoti į kitų sektorių ES politiką, nes skirtingi sektoriai turi skirtingus prioritetus. Kartais net atrodo, kad aplinkos ir klimato politika veikia kaip priešingos jėgos. Pavyzdžiui, klimato apsaugos ir išmetamo anglies dioksido kiekio mažinimo politika skatinama įgyvendinti ir vykdyti atsinaujinančiųjų išteklių energijos projektus. Kita vertus, itin svarbi biologinės įvairovės nykimo stabdymo ir tinklo „Natura 2000“ sanglaudos palaikymo politika, regis, iš dalies prieštarauja klimato apsaugos politikai, pavyzdžiui, įgyvendinant ir vykdant atsinaujinančiųjų išteklių energijos projektus saugomose teritorijose. Todėl turime būti nuoseklūs ir judėti ta pačia kryptimi, nes visi susiduriame su tais pačiais iššūkiais. Svarbu kuo geriau išnaudoti turimas priemones ir metodus, kad būtų sukurta nuolatinio aplinkosauginio veiksmingumo stebėjimo ir tobulinimo sistema, įskaitant investicijas į aplinkos ir klimato apsaugą. Taip pat turėtume susitarti dėl aiškaus veiksmų plano, kuriuo remiantis iki 2050 m. būtų pasiektas neutralus poveikis klimatui. Kalbant apie miestus ir regionus, privalome nepamiršti, kad vietos ir regionų valdžios institucijoms tenka ypatingas vaidmuo suburiant įmones, mokslinių tyrimų institutus ir akademinę bendruomenę, taip pat įtraukiant pavienius asmenis ir vietos suinteresuotuosius subjektus į aplinkos politikos formavimą ir įgyvendinimą.

Kaip galime užtikrinti, kad aplinkos politika būtų visapusiškai įgyvendinama visose ES bendruomenėse?

Be abejonės, palankiai vertinu tai, kad 8-ojoje AVP teigiama, jog veiksmingesnis ir efektyvesnis įgyvendinimas yra vienas svarbiausių prioritetų. Siekiant pagerinti įgyvendinimo rezultatus, vietos ir regionų valdžios institucijoms turėtų būti suteikta tinkamų priemonių ir pakankamai išteklių. Mes atsakingi už 70 proc. visų ES teisės aktų, 90 proc. klimato kaitos švelninimo priemonių ir 70 proc. prisitaikymo prie klimato kaitos politikos priemonių įgyvendinimą. Turime taikyti novatoriškus metodus, kurie leistų vietos ir regionų valdžios institucijoms rasti individualius sprendimus, kaip pagerinti aplinkos politikos įgyvendinimą vietos lygmeniu visų rūšių teritorijose: miestuose, kaimuose ar kalnuotose vietovėse, salose ar pakrančių zonose. Reikia daugiau mokslinių tyrimų, duomenų ir žinių, kad būtų galima spręsti konkrečias aplinkos problemas, su kuriomis susiduriame, ir išnaudoti galimybes įvairių tipų vietos ir regionų bendruomenėse, nes kiekviena geografinė vietovė turi savus uždavinius ir būdingus privalumus ir trūkumus. Todėl savo nuomonėje dėl 8-osios AVP raginu laikytis holistinio, teritorinio ir konkrečiai vietai pritaikyto požiūrio, nes tai geriausias būdas pasiekti sveiko gyvenimo lygį. Mums pavyks tik tuo atveju, jei įdiegsime veiksmingą daugiapakopio valdymo sistemą ir skatinsime visų valdymo lygmenų administracinį, regioninį, savivaldybinį ir tarpvalstybinį bendradarbiavimą aplinkos politikos srityje. Tam, kad būtų geriau įgyvendinami aplinkosaugos tikslai, taip pat turime stiprinti aplinkos srities žinių bazę, išnaudoti skaitmeninių ir duomenų technologijų potencialą ir dažniau taikyti gamtos procesais grindžiamus sprendimus ir socialines inovacijas. Pavyzdžiui, Kalitėjoje, aštuntoje pagal dydį Graikijos savivaldybėje ir ketvirtoje pagal dydį Atėnų miesto teritorijoje, įgyvendinome projektą, grindžiamą skaitmeninių technologijų ( „iBeacons“ technologija ir papildytoji realybė ) naudojimu, kad gyventojai ir lankytojai būtų motyvuojami judėti tvariai, pavyzdžiui, vaikščiotų pėsčiomis ir važiuotų dviračiais, siekiant sumažinti išmetamo anglies dioksido kiekį, pagerinti oro kokybę ir pabrėžti, kad reikia išsaugoti miesto istorinį ir kultūrinį paveldą.

Kaip 8-oji AVP gali padėti užtikrinti, kad ES vietos ir regionų bendruomenės turėtų pakankamai išteklių ES aplinkos ir klimato politikai įgyvendinti vykdydamos žaliąjį ekonomikos gaivinimą po COVID-19 pandemijos?

Kaip minėjau, norint sėkmingai įgyvendinti aplinkos ir klimato politiką vietoje, labai svarbu skirti pakankamai išteklių. Ištekliai apima tikslinį finansavimą ir aiškią teisinę sistemą, taip pat administracinius išteklius, pavyzdžiui, žmogiškuosius įgūdžius, gebėjimų stiprinimą, žinias ir keitimąsi geriausios praktikos pavyzdžiais. 8-ąja AVP turi būti sukurta integruota sistema, kad vietos ir regionų valdžios institucijos galėtų naudotis tinkamomis priemonėmis, atitinkančiomis žaliojo ekonomikos gaivinimo po COVID-19 pandemijos strategiją. Joje turi būti numatytos paskatos pereiti prie platesnio užmojo aplinkos politikos, visų pirma atsiliekančioms teritorijoms, bet taip pat ir toms, kurių rezultatai geri, kad jos būtų dar labiau motyvuojamos. Turiu pripažinti, kad apgailestauju dėl atotrūkio tarp susitarimo dėl 2021–2027 m. daugiametės finansinės programos ir 8-osios AVP. Akivaizdu, kad abi programos turėtų būti geriau suderintos. Palankiai vertinu tai, kad kitame ES biudžete daugiausia dėmesio skiriama su klimato kaita susijusiai pertvarkai ir skaitmeninei pertvarkai, kad jame numatyta 30 proc. ES ilgalaikio biudžeto ir priemonės „Next Generation EU“ lėšų skirti kovai su klimato kaita ir kad ypatingas dėmesys taip pat skiriamas aplinkai ir biologinei įvairovei. Tikiuosi, kad 8-ąja AVP bus sukurta tinkama žaliųjų ir mėlynųjų investicijų ir inovacijų sistema visais valdymo lygmenimis. Tai gyvybiškai svarbu, jei norime užtikrinti atsparias bendruomenes ir kartu skatinti ekonomikos augimą ir kurti darbo vietas teisingoje ir įtraukioje solidarumu grindžiamoje visuomenėje. Be to, tikiuosi, kad 8-ojoje AVP bus numatytos gebėjimų stiprinimo priemonės, žinių ir geriausios praktikos duomenų bazė, taip pat paskatos miestų tarpusavio bendradarbiavimui, pavyzdžiui, tarpusavio vertinimai ir bendra mokymosi veikla, apsilankymai vietose ir žalieji poriniai projektai, kad būtų paspartintas žaliasis ekonomikos atsigavimas.

Jūsų nuomone, COVID-19 pandemijos poveikis aplinkosaugos darbotvarkei veikiau yra kliūtis ar galimybė paspartinti veiksmus?

Savaime suprantama, COVID-19 pandemija turėtų būti laikoma galimybe paspartinti aplinkosaugos darbotvarkės įgyvendinimą. Pastaruosius mėnesius galėjome stebėti, kaip gerėja oro kokybė, atsikuria biologinė įvairovė ir apskritai gerėja ekosistemos. Turėtume tuo remtis. Palankiai vertinu tai, kad ES ekonomikos gaivinimo po COVID-19 pandemijos planai yra neatsiejami nuo žaliosios ir skaitmeninės pertvarkos. Mūsų vietos bendruomenių ekonomika turi atsigauti, bet tvariu būdu ir užtikrinant atsparumą. Manau, kad šiuo atveju svarbu gerinti mūsų bendravimą su piliečiais, kad jie pritartų pokyčiams, nes aplinkos darbotvarkę įgyvendinsime tik visapusiškai ir kasdien dedant pastangas visiems. Turime didinti informuotumą apie klimato, aplinkos ir biologinės įvairovės politikos naudą ir parodyti, kaip ji gerina mūsų sveikatą ir gerovę, kartu turime užtikrinti, kad vietos ekonomika taptų tvaresnė ir konkurencingesnė.

Bendra informacija

Nuo XX amžiaus 8-ojo dešimtmečio vidurio ES aplinkos politika buvo grindžiama nuosekliomis aplinkosaugos veiksmų programomis (AVP), kuriose nustatomi tam tikro laikotarpio prioritetiniai tikslai. Kadangi 7-oji AVP baigėsi 2020 m., Europos Komisija patvirtino pasiūlymą dėl 8-osios AVP laikotarpiui iki 2030 m., kuriuo siekiama papildyti Europos žaliąjį kursą.

RK priėmė teisėkūros nuomones dėl ankstesnių AVP. 2019 m. RK priėmė nuomonę savo iniciatyva 8-osios aplinkosaugos veiksmų programos rengimas , kurios pranešėjas – Schidamo meras Cor Lamers (NL / EPP) . Nuomonė buvo pagrįsta specialiu tyrimu .

Remiantis Europos žaliuoju kursu, 8-ojoje AVP nustatyti šeši prioritetiniai tikslai . Tam, kad būtų galima įvertinti ir pranešti, ar ES sėkmingai siekia šių tikslų, pasiūlyme dėl 8-osios AVP siūloma sukurti naują stebėsenos sistemą.

Europos regionų komitetas ir Europos Komisija glaudžiai bendradarbiauja siekdami užtikrinti veiksmingą aplinkos politikos įgyvendinimą ir plėtojimą per Techninę bendradarbiavimo aplinkos srityje platformą .

Kontaktai spaudai: pressecdr@cor.europa.eu

Pasidalyti :