PATAISYTA
Europa visada buvo pramonės lopšys. Ilgametė istorija rodo, kad pramonė gali skatinti pokyčius. Šiandien Europos pramonei reikia pereiti prie tvarumo ir skaitmeninimo, kurie daro vis didesnį poveikį visoms politikos sritims. Šie uždaviniai sprendžiami Europos Komisijos pateiktame komunikate
Nauja Europos pramonės strategija (COM (2020) 102 final). Strategija siekiama skatinti Europos konkurencingumą ir jos strateginį savarankiškumą geopolitinio nestabilumo ir didėjančios pasaulinės konkurencijos laikais.
Komunikate siekiama įgyvendinti tris pagrindinius prioritetus: pirma, išlaikyti Europos pramonės konkurencingumą pasaulyje ir vienodas sąlygas savo šalyje ir pasaulyje; antra, iki 2050 m. neutralizuoti Europos poveikį klimatui; ir trečia, formuoti Europos skaitmeninę ateitį. Strategijoje nagrinėjami pagrindiniai Europos pramonės pertvarkos veiksniai ir siūlomas išsamus būsimų veiksmų rinkinys.
Nors ir pripažįstama, jog vietos ir regionų valdžios institucijos yra svarbios, komunikate joms neteikiama pelnyta svarba. Tai buvo išdėstyta RK nuomonėje
Teritorinis požiūris (priimtoje 2019 m. birželio 26–27 d., pranešėja Jeanette Baljeu (NL / RE)), kurioje RK pabrėžia svarbų vietos ir regionų lygmens vaidmenį pramonės strategijoje ir jo gyvybiškai svarbų vaidmenį siekiant taikyti teritorinį požiūrį.
Regionų komitetas
- pažymi, kad teritoriniam požiūriui reikia gerai veikiančių bendradarbiavimo tinklų ir branduolių; be to, pabrėžia, kad tarpregioninis jų bendradarbiavimas yra labai svarbus sinergijos kūrimui ir kritinės masės užtikrinimui bendro investavimo srityje, siekiant įdiegti inovacijas pramonės vertės grandinėse visoje Europoje;
- akcentuoja, kad regionų ir vietos valdžios institucijos atlieka labai svarbų vaidmenį aktyviai užmezgant būtiną tarpregioninį ir tarpvalstybinį bendradarbiavimą;
- ragina sustiprinti ES paramą regioninėms ekosistemoms ir branduoliams remiantis tarpregioninėmis investicijomis į inovacijas;
- mano, kad Europos ir tarpregioniniam bendradarbiavimui tenka svarbus vaidmuo išnaudojant žiedinės ir anglies dioksido neišskiriančios ekonomikos potencialą.
Strategija buvo paskelbta dar prieš paaiškėjant, kad Covid-19 pandemija darys tokį neigiamą poveikį visai pramonei; todėl joje neužsimenama apie jokį galimą krizės poveikį, todėl ją gali tekti pakoreguoti ir (arba) patikslinti.
Regionų komitetas nuomonę „Nauja Europos pramonės strategija“ priims remdamasis Komisijos dokumentu „Nauja Europos pramonės strategija“ greičiausiai 2020 m. liepos 1–2 d. plenarinėje sesijoje, kurioje dalyvaus pranešėja Jeanette Baljeu (NL / RE).
J. Baljeu norėtų kartu su jumis aptarti keletą klausimų rašytinėse konsultacijose. Mes, Regionų komitetas, padėsime jas surengti. Konsultacijose bus aptariama keletas klausimų. J. Baljeu norėtų, kad į juos atsakytumėte iki 2020 m. gegužės 14 d. atsakydami į šį el. laišką arba išsiųsdami el. laišką adresu
econ@cor.europa.eu.
Klausimai
Pranešėja norėtų atkreipti jūsų dėmesį į toliau nurodytas temas, kuriomis grindžiama nauja Europos pramonės strategija:
- Poveikio klimatui neutralumas. Perėjimas prie žaliosios ekonomikos
- Skaitmeninė lyderystė. Skaitmeninė pertvarka
- Konkurencingumas pasaulyje
Pranešėjos klausimai:
- Į ką reikėtų atkreipti dėmesį plėtojant Europos pramonės ekosistemas, be kita ko, atsižvelgiant į dabartinę COVID-19 padėtį?
- Ar, jūsų nuomone, Europos Komisija turėtų konkurencijos taisykles ir valstybės pagalbos sistemą pritaikyti prie naujų technologijų ir pasaulinės rinkos pokyčių? Jei taip, ar galėtumėte pateikti pavyzdžių?
- Kaip nauja pramonės strategija galėtų sustiprinti vietos ir regionų valdžios institucijų poziciją? Koks galėtų būti Regionų komiteto narių vaidmuo šioje srityje?
- Ko, jūsų nuomone, reikia siekiant užtikrinti sąžiningą konkurenciją visame pasaulyje ir ES vidaus rinkoje?
- Koks turėtų būti vietos ir regionų valdžios institucijų vaidmuo įgyvendinant Įgūdžių paktą, kad būtų užtikrinta įtrauki skaitmeninė pramonės pertvarka?
- Ar manote, kad Europos Komisija nustato tinkamus prioritetus? Ką reikėtų labiau pabrėžti? Ko trūksta?