Jei norite automatinio toliau pateikiamo teksto vertimo, spauskite čia.
Būsimas ES biudžetas: kirtis sanglaudos politikai gali būti kirtis Europos ateičiai  

Europos regionų komiteto pirmininkas Karl-Heinz Lambertz šiandieną perspėjo, kad norint kurti vieningesnę, įtraukesnę, ekologiškesnę ir turtingesnę Europos Sąjungos ateitį neturi būti mažinami ES sanglaudai skiriami ištekliai ir jie turi būti ir toliau prieinami visiems regionams ir miestams. Taip pirmininkas K.-H. Lambertz reagavo į šiandien Europos Komisijos paskelbtą dokumentą, kuriame išdėstomos įvairios galimybės formuojant ES biudžetą po 2020 m. ir numatoma gerokai sumažinti ES sanglaudos politikos lėšas.

Remdamasis Europos Vadovų Tarybos ir Europos Komisijos pareiškimais kuriuose pripažįstama sanglaudos politikos pridėtinė vertė, taip pat neseniai Portugalijos, Italijos ir Vokietijos vyriausybių parodyta parama, pirmininkas K.-H. Lambertz pasakė: „Kitas ES biudžetas lems Europos Sąjungos ateitį. Būdama pagrindinė ES investicijų ir solidarumo priemonė, sanglaudos politika kuria darbo vietas, remia MVĮ, skatina inovacijas ir padeda spręsti klimato kaitos klausimus. Kirtis sanglaudos politikai reikštų kirtį būsimai ES 27 vienybei. Tik praėjusiais metais priimtoje Romos deklaracijoje pasisakoma už tokią Europą, kuri sudaro sąlygas kiekvienam valdymo lygmeniui, įskaitant vietos ir regionų valdžios institucijas, stiprinti Europos inovacijų ir augimo potencialą. Europos Vadovų Taryba ir Komisija atvirai pripažįsta teigiamą sanglaudos politikos poveikį, todėl būtina toliau investuoti tokią pačią kito ES biudžeto procentinę dalį, kokia yra skiriama dabartiniu programavimo laikotarpiu, t. y. – 34,2 proc.“

Atsižvelgdamos į vasario 23 d. įvyksiančio neoficialaus ES Tarybos susitikimo darbotvarkę įtrauktas diskusijas dėl kitos daugiametės finansinės programos (DFP), kurioje bus nustatytos visų ES politikos sričių metinės viršutinės išlaidų ribos 2021–2027 m. laikotarpiu, ir laukdamos gegužės 2 d. paskelbtino Europos Komisijos pasiūlymo, vietos ir regionų valdžios institucijos yra susirūpinusios dėl to, kad dėl naujų prioritetų, kaip antai saugumas ir migracija, bus mažinamos sanglaudos politikos lėšos.

Pirmininkas K.-H. Lambertz pakartojo neseniai paskelbtą Europos regionų komiteto – ES asamblėjos, kurią sudaro 350 vietos ir regionų vadovų – raginimą, kad valstybės narės padidintų savo įnašus į ES biudžetą nuo 1,1 iki 1,3 proc. bendrųjų nacionalinių pajamų. Tokios pozicijos laikosi ir Europos Parlamentas. „Ambicingai Europai reikia ambicingo biudžeto. Turėdama daugiau ES galėtų nuveikti daugiau: jeigu valstybės narės nepadidins savo įnašų į ES iždą, niekada nepasieksime išties socialinės, įtraukios ir ekologiškesnės Europos, kuri gerina kiekvieno piliečio gyvenimą. Dabar Europos ateitis – ES 27 vadovų rankose. Tikimės, kad jie sukurs veiksmingą, lankstų ir ambicingą žmonių biudžetą, kad Europa galėtų atremti dabartinius ir būsimus iššūkius“, – pridūrė pirmininkas.

Siekdamas visiems regionams ir miestams skirtos stiprios sanglaudos politikos po 2020 m. Komitetas kartu su pagrindinėmis ES regionams ir miestams atstovaujančiomis asociacijomis paskelbė iniciatyvą #CohesionAlliance: tai vietos lygmens judėjimas, kuriame gali dalyvauti visi, kas tiki, kad ES sanglaudos politika turi išlikti ES ramsčiu ir ateityje. Prie šio praėjusių metų spalio mėn. sukurto aljanso jau prisijungė beveik 3 000 dalyvių, įskaitant vietos ir regionų valdžios institucijas, Europos Parlamento narius, ES ministrus, verslo asociacijas, akademinės bendruomenės atstovus, profesines sąjungas ir ekspertų grupes.

Kontaktinis asmuo

pressecdr@cor.europa.eu

Pasidalyti :